Prepters

Niekada gyvenime sakiausi nepatirianti de žavu jausmo,tačiau dabar mane persekioja šis tas beveik geresnio- nežinau,kaip teisingiausiai įvardinti TAI,bet TAI turi rimtų intencijų į mano asmenybę,požiūrį ir stuff. Probėgšmais atsiminiau,kaip sniegui šlykščiai drebiant į veidą,o mano pirštinėms atsiduodant šlapiu vikšuniu masčiau,kad gyvenimas yra gražus; ir net nepaisant to,kad tokie suvokimai ateina retai ir nesivargina užsitęsti,o tu gal net ir TIESIOGINE prasme skesti šūde (arba pakelės molynuose-purvynuose su kiauriai peršlapusiais batais,džinsais,plaukais,o namų dar nė nesimato), gyvenimas vistiek,bendrai paėmus yra daugiau geras,nei negeras. Atrodo šitie gražbyliavimai neturi prasmės,nes gyvenimas turi neblogą humoro jausmą ir kasdien man padaro po nemažą zapadlo: Išvažiavus i apledėjusią gatvę ir dievagojantis,kaip man patinka vairuoti,ima ir užsikerta akseleratoriaus pedalas;mašina tampa truputį nevaldoma;po to jau viskas gerai,bet važiuojant namo užšąla spynelė,o paskui užbuks...

Siaubingas oras,is pacio ryto. (vienas tu atveju,kuriu labai issilgstu,tiesa sis per daug ziemiskas,taciau apie kazka panasaus svajojau spalio 1 diena atsibudusi pas P.,apie kazkoki viska-nuplaunanti-ir-issprendzianti lietu.Beje,siandien ryte net neatsidusau,kaip kad atsidusdavau kiekviena ryta isvydusi vis ta pati peizaza.) Atrodo,dangus eina is proto kartu su manimi,is as visai nepykstu ant jo,na ir kas kad grizau kiaurai perslapusi,ir vis sluosciau per kakta tiesiog zliaugiancius upelius. Tamsu tamsu kambaryje,ir as jau nebeismanau ka daryti.manes lyg ir laukia milijonas atidarytu tab'u su blogais,kuriu as niekada neskaitydavau,bet skaitydavo jis,(siuo metu man reikia skaitymo,reikia neissipildziusiu istoriju ir nelaimingu istoriju,reikia daugiau beprasmybes). Eilini karta praleidau paskaitas ir susitikau su Ing.Siek tiek pasibastem kol uzsiilikom kavineje-stai ir as pietu metu isgerusi nemenka kieki alaus,grizusi namo,visai pasimetusi. Jau nuo vakar jauciuosi apsiraminusi,lyg i...

so you can go and die. Keistos,nerimo dienos. Suprantu,kad beveik betiksliu irasu "kepimas" kasdien,ar net kelis kartus per diena niekur nenuves,taciau tai padeda man nusiraminti.O ir apskritai,nuotaikos keiciasi taip daznai,kad baigiu isproteti-nezinau,ar sveika zmogui per diena patirti sitiek nuotaikos ekstremumu. .... Kai du zmones apsikabina,bent vienas ju visada nusisuka. .... Uzsiimu ivairiais blogais dalykais.Atrodo,taip seniai jauciau kazka bent panasaus,taip seniai viska dariau sitaip atmestinai-pradejau labai daug rukyti,vel,visai naturaliai.Gailiuosi,kad nebesimeto spintoje 40plius laipsniu butelis,ir kad nebeatsimenu kur laikau pusgrami dalyko.Subanalejau iki sau paciai nesuvokiamo lygio,bet kazkas yra sakes,kad ir taip reikia,kad krentam tam kad pakiltume,o dar viename bloge radau tai,kad mane visai,rodos,palaimino: "I wouldn't recommend sex, drugs, or insanity for everyone, but they've always worked for me"

...Gelbsti daugeliu atzvilgiu. Gal todel,kad visad jauciau kazkoki nepaaiskinama ju trukuma,zinoma turint omenyje isties auksto lygio destytojos profesionaluma,kiekviena pirmadieni po M.F. jauciuosi daugiau nei atgimusi.(atkreipti demesi-meno filosofijos inicialai tokia patys kaip ir mind fuck'o) Kalbejome apie komizmo istakas ir tikraja priezasti,(vos nepadariau dideles klaidos savo gyvenime prasitardama apie tai,apie ka nederetu),galu gale po sio savaitgalio pajutau nenumaldomai dideli nora kalbeti. Juokas ir asaros kyla is vieno saltinio. Dabar as viska suprantu. Visada megaudavausi gyvenimo absurdu,tokiu tiksliu ir saikingai pamatuotu,ir taikliu kaip niekas kitas. Sestadienio vakara skaiciau "Tokijas musu nebemyli". Visada mano lukescius patenkines futureme.org eme ir sugadino viska. Ray Loriga sako : Liudesys neturi pabaigos,tik laime turi. dar sako,kad visi mes isvarge.vieni zino del ko,o kiti jau nesugeba to prisiminti. Turejau pasiimti G.G.Marquez "100 metu v...

o dabar pati sudiniausia stadija. viena tu,kai galvoji,kad tai niekada nepraeis. Tu buvai mano gotas ,mano pats nuostabiausias dalykas gyvenime, o dabar taves nebera. Trinu visas imanomas zinutes ir visus kada buvusius laiskus,atsidarau stalciu ir matau tavo piesta arkliuka(ir zirafa),mano kiekvienas daiktas man primena vienoki ar kitoki dalyka,apie kuri kalbejom,ar vietas kuriose buvom. O dabar taves nebera. Povilai,kaip as isgyvensiu?

Truth is nothing.What you believe to be truth is everything. And i don't believe,and never will. Ir as nuo pat pradzios zinojau,kad you have to earn things,ir niekas siaip jau sau neatsitinka,ir juolab neissisprendzia. Na nebent little things visokie,beje,kazkaip visa ta situacija priverte mane galvoti apie daina " yesterday it hit me that i do   all the little things   that you do except those same little things   that you do   are annoying they're annoying as hell in fact ... then something else came to mind and that was the mirror it made everything clearer that you are more beautiful   compelling and stronger it didn't take much longer just for me to realize i love all the little things and the beauty that they're gonna bring i dig your little laugh   and im loving your quick wit i even love it when you're faking it! and it might sound a little strange for me to say to you but i'm proud to be you." o siaip vakar,atmetant pradzia,buvo visai tokia ne...

Vakar sapnavau,kad radau suzeista lape.pasiemiau ja i glebi ir nesiausi nesiausi...ilgai ejau,ir beeinant ji pagijo,eme mauistytis,istruko is mano ranku,soko ant zemes ir pradejo verkti,tokiom didelem,graudziom asarom.pradejau verkti ir as,bet ji staiga nubego misko link,ir nei viena is musu jau nebeverke. Va tokie va buna issiskyrimai sapnuose. Jaukus kazkokie. myliu laputes. O siandien keliausiu i gimtadieni,sveikatos ir istvermes man man man. (ir rytojui).

Beveik visada,kai atsikeliu su krize galvoje,visa likusi diena nueina suniui ant uodegos. na,gal ne taip jau dramatiskai,kaip isivaizduoju,taciau neigimas ir priverstinis optimistisku dainu klausymas nepadeda,o net ima ir pablogina visa situacija. atsibodo man jau pabudus kas ryta giliai atsidusti,nes dar baltai purvina visur,ir negaliu nesioti svarkeliu,ir siaip nebera kuo rengtis,nes net atlegus tiems patiems kraupiesiems salciams man vis dar labai labai salta. noriu i kaima,noriu pas savo mokyklos laiku drauges,noriu nieko neveikti rytais,ir kazka veikti vakarais,o ne atvirksciai. noriu vel moketi prisiversti darbuotis,jei ne der dabarties,tai del (possibly) ateities. va. pavasario dar noriu,labai labai. ir tokiu zemisku dalyku,kaip jausmo kai saule sildo oda. ir dar taip baisiai retkarciais nesuskaustu kazkokio dieglio krutineje. antra dalis:kaip as gelbejuosi nuo krizes suniui-ant-uodegos nuejusios dienos gale imu sukti planus,kaip nusimuilinti nuo dalies paskaitu. galiausiai ties...

Sianakt sapnavau kaip kad ir dazniausiai sapnuoju-vazinejau sen bei ten,begau nuo pati nezinojau ko. labai lijo,atsimenu tik 45 autobusa,kurio marsrutas nors lyg ir pazystamas,sapne nuveze i nepazystamas baugias vietas,stoteles,kuriose niekada nebuvau,miesta,kuriame niekada negyvensiu,pro pastatus,kurie niekada nestoves ir zmones,kuriu nera. vienintelis ryskus momentas-matau save,begancia tamsiu visai net tokiu haunting misku,su rudu svarkeliu,kuri visai neseniai nusipirkau,ir ilgais,kokiu niekada neturejau plaukais suristais i uodega.begdama akimirkai atsisuku-ir mano bei kitos mano akys susitinka.begancioji as issigandusi,bet labai grazi(vis tie plaukai). kuri laika stebiu ta vaizda sustingusi,veliau sapnas isnyksta. noriu dabar ilgu plauku,ir siltesnio oro,kad galeciau nesioti svarkelius(kuriuos nepataisomai vis kaupiu savo spintoje.)

Chevron,eglutė(grubiai tariant)- yra TAS raštas,dėl kurio jau eina iš proto didelė dalis pasaulio. Aš jau nujačiu,tiesiog su pasimėgavimu įsivaizduoju,kas dėsis,kai lietuviškam mentalitetui jis taps gražus. o brolyti laikykis. so nice,so(hipster?who cares),so so so!