kai lauki vasaros,nepyksti ant jos,kad ji vis neateina ir neateina.kai lauki vasaros,daugiau ar mažiau žinai,kada jau TIKRAI reikia tikėtis jos pasirodant,o jei ji ima ir pasivėlina,pradedi truputuką erzintis,dūsauji,guodiesi draugams,bet visviena,dar nepyksti.o kai pagaliau ji pasirodo,atsikvepi su palengvėjimu "pagaliau" sakai,ir maloniai šypsaisi.sulaukei jos.dabar ji tavo.dabar viskas bus gerai. let it be. kai laukiu to,ko tiksliai negaliu apsakyti,aš nerimauju. vis dažniau jaučiu tą tarsi nutirpimą viso kūno,ar užšalimą-nesvarbu kaip tai beįvardinčiau,jis padaro mano kūną svetimą man pačiai,priverčia jaustis nesaugiai ir nepatogiai.toks jis man buvo nepažįstamas,o dabar toks dažnas-pastarąją savaitę ar kelias,jaučiu jį nuolat,ir bet kur-užtenka vienos minties-o tų minčių atsikratyti negaliu,kuo ilgiau vengiu jų,tuo sunkesnės ir juodesnės jos grįžta. Bet juk aš visada sakiau,kad man patinka laukti,nes kai lauki-reiškia gyveni(šita frazė nepalieka manęs jau keletą metų,nuo...