IRONija

Niekada gyvenime sakiausi nepatirianti de žavu jausmo,tačiau dabar mane persekioja šis tas beveik geresnio- nežinau,kaip teisingiausiai įvardinti TAI,bet TAI turi rimtų intencijų į mano asmenybę,požiūrį ir stuff.

Probėgšmais atsiminiau,kaip sniegui šlykščiai drebiant į veidą,o mano pirštinėms atsiduodant šlapiu vikšuniu masčiau,kad gyvenimas yra gražus; ir net nepaisant to,kad tokie suvokimai ateina retai ir nesivargina užsitęsti,o tu gal net ir TIESIOGINE prasme skesti šūde (arba pakelės molynuose-purvynuose su kiauriai peršlapusiais batais,džinsais,plaukais,o namų dar nė nesimato), gyvenimas vistiek,bendrai paėmus yra daugiau geras,nei negeras.

Atrodo šitie gražbyliavimai neturi prasmės,nes gyvenimas turi neblogą humoro jausmą ir kasdien man padaro po nemažą zapadlo:


Išvažiavus i apledėjusią gatvę ir dievagojantis,kaip man patinka vairuoti,ima ir užsikerta akseleratoriaus pedalas;mašina tampa truputį nevaldoma;po to jau viskas gerai,bet važiuojant namo užšąla spynelė,o paskui užbuksuoju aukštaitijos pievose,nes visą nakti LIJO ir priLIJO daugybę sniego(būtent).

Sapnuoju,kaip žmogus,iš kurio žinių laukiu labiausiai,ima ir parašo man toookį atsiprašymo laišką (į manodrabužiai.lt,net sapne suprantu,kad nelogiška lyg)ir jau viskas būna labai labai gerai,bet tada išbundu,kambary dar viešpatauja naktis ir po truputį suvokimas ir realybė nugali.

Tasausi po miestą su drauge,ir ji būtinai nusiperka TĄ kūno pienelį,o aš būtinai užsižiopsau į TAS dušo žele(raudonos Fruit kicks) pas bene tris pažystamus randu arbatą "Ryto malonumas"(mintyse jau beveik susikūriau savigailos/savigraužos programą,kurios esmė daryti viską,ko normalūs žmonės šiaip jau nedaro)

Pirmą kartą perskaitau dainos "Somebody That I Used To Know" lyric'us ir guess what:


Now and then I think of when we were together
Like when you said you felt so happy you could die
Told myself that you were right for me
But felt so lonely in your company
But that was love and it's an ache I still remember

You can get addicted to a certain kind of sadness
Like resignation to the end, always the end
So when we found that we could not make sense
Well you said that we would still be friends
But I'll admit that I was glad it was over

But you didn't have to cut me off
Make out like it never happened and that we were nothing
And I don't even need your love
But you treat me like a stranger and I feel so rough
No you didn't have to stoop so low
Have your friends collect your records and then change your number
I guess that I don't need that though
Now you're just somebody that I used to know




Toliau nė netęsiu,esmė aiški.
Šiaip jau graži daina,P sakė,kad dažnai grodavo ją per pop-radijus kurių buvo priverstas klausyti darbe.(o dar ir klipas pilnas tokių pastelinių-akvarelinių trikampių-tikra paguoda!)