Senokai čia buvau. Berods užsimiršau, o gal jau ir susitaikiau pati su savimi, su savo gyvenimu, ir tuo kas (ne)vyksta mano gyvenime. Iš dalies matyt bijojau atklysti vėl čia, bijojau prisiminti. Aš ir taip prisimenu, viską , beveik kasdien ir tai truputį slegia, bet čia tik vasaris ir jo prisiminimai, ateis pavasaris ir kartu su šūdais nuplauks visas mano nerimas, nepasitenkinimas. Sapnavau visko daug ir keisto, bet atsimenu epizodą : Aš bute vyksta vakarėlis mano V. nueina į vonią aš kažką veikiu virtuvėje staiga įeina V.k. ir puola prie manęs kažką sako bučiuoja mane vėl sako omg aš jam patinku bet tuoj išeis mano V. ir viską pamatys puolu į paniką nes seniai nusižiūrėjau V.k. bet negaliu palikti V....tiesą pasakius neįsivaizdavau ką turėčiau daryti bet puikiai atsimenu kad meldžiausi,kad tik tai būtu tikra,kad tik būtų... Tada,žinoma, išbudau. Na ką jau padarysi, tokie išdavikiški tie sapnai. Rašau diplominį ir susidūriau akis į akį su soulboxu.O soulboxas,nepaisant to vieno menko ...