Beveik visada,kai atsikeliu su krize galvoje,visa likusi diena nueina suniui ant uodegos.
na,gal ne taip jau dramatiskai,kaip isivaizduoju,taciau neigimas ir priverstinis optimistisku dainu klausymas nepadeda,o net ima ir pablogina visa situacija.
atsibodo man jau pabudus kas ryta giliai atsidusti,nes dar baltai purvina visur,ir negaliu nesioti svarkeliu,ir siaip nebera kuo rengtis,nes net atlegus tiems patiems kraupiesiems salciams man vis dar labai labai salta.
noriu i kaima,noriu pas savo mokyklos laiku drauges,noriu nieko neveikti rytais,ir kazka veikti vakarais,o ne atvirksciai.
noriu vel moketi prisiversti darbuotis,jei ne der dabarties,tai del (possibly) ateities.
va.
pavasario dar noriu,labai labai.
ir tokiu zemisku dalyku,kaip jausmo kai saule sildo oda.
ir dar taip baisiai retkarciais nesuskaustu kazkokio dieglio krutineje.
antra dalis:kaip as gelbejuosi nuo krizes
suniui-ant-uodegos nuejusios dienos gale imu sukti planus,kaip nusimuilinti nuo dalies paskaitu.
galiausiai tiesiog nusprendziu neiti i jas,ir planuoju,ka veiksiu diena.
vaziuoju i miesta,i vietas kurioms siaip jau neturiu laiko,kartais aplankau kur dirbancia drauge,ar pazytama.
vaziuoju i vietas kaip siaures miestelis.ar justiniskes.perku smulkmenas,kuriu jau seniai troskau.kartais parasau laiska,kartais issiunciu koki siuntini.
klausau muzikos, (nebe)rukau letai.
kai atsibostu pati sau griztu namo.
dar truputi padegraduoju.
vakare sustinku su draugais ir/arba pasidarau kokius nors darbus studijoms,ir viskas issisprendzia,bent trumpam.
darysiu taip ir rytoj.
o kad daugiau ar maziau diena nenueitu veltui,pasieskosiu megztinio busimam DIY:
)
na,gal ne taip jau dramatiskai,kaip isivaizduoju,taciau neigimas ir priverstinis optimistisku dainu klausymas nepadeda,o net ima ir pablogina visa situacija.
atsibodo man jau pabudus kas ryta giliai atsidusti,nes dar baltai purvina visur,ir negaliu nesioti svarkeliu,ir siaip nebera kuo rengtis,nes net atlegus tiems patiems kraupiesiems salciams man vis dar labai labai salta.
noriu i kaima,noriu pas savo mokyklos laiku drauges,noriu nieko neveikti rytais,ir kazka veikti vakarais,o ne atvirksciai.
noriu vel moketi prisiversti darbuotis,jei ne der dabarties,tai del (possibly) ateities.
va.
pavasario dar noriu,labai labai.
ir tokiu zemisku dalyku,kaip jausmo kai saule sildo oda.
ir dar taip baisiai retkarciais nesuskaustu kazkokio dieglio krutineje.
antra dalis:kaip as gelbejuosi nuo krizes
suniui-ant-uodegos nuejusios dienos gale imu sukti planus,kaip nusimuilinti nuo dalies paskaitu.
galiausiai tiesiog nusprendziu neiti i jas,ir planuoju,ka veiksiu diena.
vaziuoju i miesta,i vietas kurioms siaip jau neturiu laiko,kartais aplankau kur dirbancia drauge,ar pazytama.
vaziuoju i vietas kaip siaures miestelis.ar justiniskes.perku smulkmenas,kuriu jau seniai troskau.kartais parasau laiska,kartais issiunciu koki siuntini.
klausau muzikos, (nebe)rukau letai.
kai atsibostu pati sau griztu namo.
dar truputi padegraduoju.
vakare sustinku su draugais ir/arba pasidarau kokius nors darbus studijoms,ir viskas issisprendzia,bent trumpam.
darysiu taip ir rytoj.
o kad daugiau ar maziau diena nenueitu veltui,pasieskosiu megztinio busimam DIY:
)
Comments
Post a Comment