Senokai čia buvau. Berods užsimiršau, o gal jau ir susitaikiau pati su savimi, su savo gyvenimu, ir tuo kas (ne)vyksta mano gyvenime.
Iš dalies matyt bijojau atklysti vėl čia, bijojau prisiminti.
Aš ir taip prisimenu, viską , beveik kasdien ir tai truputį slegia, bet čia tik vasaris ir jo prisiminimai, ateis pavasaris ir kartu su šūdais nuplauks visas mano nerimas, nepasitenkinimas.
Sapnavau visko daug ir keisto, bet atsimenu epizodą : Aš bute vyksta vakarėlis mano V. nueina į vonią aš kažką veikiu virtuvėje staiga įeina V.k. ir puola prie manęs kažką sako bučiuoja mane vėl sako omg aš jam patinku bet tuoj išeis mano V. ir viską pamatys puolu į paniką nes seniai nusižiūrėjau V.k. bet negaliu palikti V....tiesą pasakius neįsivaizdavau ką turėčiau daryti bet puikiai atsimenu kad meldžiausi,kad tik tai būtu tikra,kad tik būtų...
Tada,žinoma, išbudau. Na ką jau padarysi, tokie išdavikiški tie sapnai.
Rašau diplominį ir susidūriau akis į akį su soulboxu.O soulboxas,nepaisant to vieno menko kokteilių vakarėlio po peržiūros man asociuojasi su Ing gimtadieniu.Ir kaip mes i jį nenuėjom bet nuėjom į pogo.Ir kaip aš ten sutikau P,ir kaip aš bixuose susižavėjau P ir kaip aš praleidau visą nuostabų rudenį ir visą slegiančią žiemą su žinojimu,kad viskas negerai.O tada atėjo vasaris.
Paskui atėjo liepa ar rugpjūtis, aš pasielgiau spontaniškai ir to pasekoje esu su V.O jau vasaris,ir nieko,beveik tikiu kad čia jau pabaiga.
O dabar ir apskritai galvoju,kad nuostabiausi mano gyvenimo dalykai buvo neapgalvoti ir spontaniški,buvo tai "ko šiaip jau nedarau" na ar panašiai.
Greičiausiai reikia tiesiog dažniau sakyti taip.:)
Iš dalies matyt bijojau atklysti vėl čia, bijojau prisiminti.
Aš ir taip prisimenu, viską , beveik kasdien ir tai truputį slegia, bet čia tik vasaris ir jo prisiminimai, ateis pavasaris ir kartu su šūdais nuplauks visas mano nerimas, nepasitenkinimas.
Sapnavau visko daug ir keisto, bet atsimenu epizodą : Aš bute vyksta vakarėlis mano V. nueina į vonią aš kažką veikiu virtuvėje staiga įeina V.k. ir puola prie manęs kažką sako bučiuoja mane vėl sako omg aš jam patinku bet tuoj išeis mano V. ir viską pamatys puolu į paniką nes seniai nusižiūrėjau V.k. bet negaliu palikti V....tiesą pasakius neįsivaizdavau ką turėčiau daryti bet puikiai atsimenu kad meldžiausi,kad tik tai būtu tikra,kad tik būtų...
Tada,žinoma, išbudau. Na ką jau padarysi, tokie išdavikiški tie sapnai.
Rašau diplominį ir susidūriau akis į akį su soulboxu.O soulboxas,nepaisant to vieno menko kokteilių vakarėlio po peržiūros man asociuojasi su Ing gimtadieniu.Ir kaip mes i jį nenuėjom bet nuėjom į pogo.Ir kaip aš ten sutikau P,ir kaip aš bixuose susižavėjau P ir kaip aš praleidau visą nuostabų rudenį ir visą slegiančią žiemą su žinojimu,kad viskas negerai.O tada atėjo vasaris.
Paskui atėjo liepa ar rugpjūtis, aš pasielgiau spontaniškai ir to pasekoje esu su V.O jau vasaris,ir nieko,beveik tikiu kad čia jau pabaiga.
O dabar ir apskritai galvoju,kad nuostabiausi mano gyvenimo dalykai buvo neapgalvoti ir spontaniški,buvo tai "ko šiaip jau nedarau" na ar panašiai.
Greičiausiai reikia tiesiog dažniau sakyti taip.:)
Comments
Post a Comment