Istorija kartoja pati save : belikę čia pora dienų iki žiemos švenčių,darau maketą peržiūrai ir klausausi Depešų.Tiksliau,klausysiu, berods jau trečius metus iš eilės į trasą eina World Exciter tour įrašas (ačiū Tėti!!) ir aš,tokia visa žiauriai laiminga iki negalėjimo pjaustau klijuoju.Dovanos veik supakuotos ir paruoštos , IKEA nesiteikia skambinti ir siūlyti man darbo ( tegu paskui nusigraužia nagus kai išeisiu dirbti į LUSH'ą ir kaifuosiu toje aromaterapinėje nirvanoje).
Tiesa mano svajonės dūžta viena po kitos,tačiau per daug neimu į galvą - kol kas.Aš visvien žinau,jaučiu,kad galų gale gausiu tai,ko esu verta.
Ir jei nuėjusi į Ro šokių grupę vyresniems gailiai apverkiau savo paauglytės metus ir suvokiau,kad gal hiphopas ne man, nesiparinu - vistiek šokiai yra pusė mano gyvenimo.Muzika yra kita pusė.
Kai namai lieka tušti dainuoju,apsiašaroju ir vėl dainuoju.Dar kartais pasikraipau pagal vieną kitą šaunesnį ritmą.
Dieve kaip aš noriu šokti/dainuoti/dėstyti/keliauti/tapyti/rašyti/kurti/dirbti Opuse.
Matot problemą?
Akivaizdu.
Comments
Post a Comment