Vyrai

Karta buvo toks pokalbis:

-Myliu.

-?

-Myliu savo vyra.Busima.Na zinai.Vistiek kazkada atsiras mano gyvenime Vyras,kuri beatodairiskai mylesiu.Atrodo,kad myliu ji jau dabar,o kiekviena diena priartina mane prie susitikimo su Juo.

-Suprantu.

-Buna gi,kad eini tiesiog sau,ir staiga uzgriuna toks gerumas,ar pilnatve.Visa tai tera tos meiles pasekme.

-Meiles gyvenimui?

-Gyvenimui,ir Vyrui.

-Tada man atrodo,kad ir as myliu.Gyvenima,ir Vyra jame.Nors tai daznai varo mane is proto,nes laukimas tampa tiesiog nepakenciamas.

-…

Mano vyras kazkur siuo metu geria arbata stebedamas vaizda pro langa.Mano vyras dabar pasiremia ranka skruosta,ir galvoja apie si bei ta.Mano vyro rankos nuslysta barzdotu skruostu,dabar jau kvepiancios tuo fainu kvapu,kuri turi dauguma skutimosi priemoniu.Mano vyras visada kvepia,ir visada subtiliai,neerzinanciai,tuo paciu kvapu kuriam nesugebu atsispirti.

Sakau tau,labai rimtai:

-As noriu tureti vaiku nuo taves.

Tu nusisypsai ir prisidegi cigarete.Atsisedi ant palanges.Ramiai isputi dumus.Tavo zvilgsnis tuscias,nei abejone,nei pritarimas nedrumscia jo,rukai,ritmingai ispusdamas dumus,o as zvilgsniu glostau tavo veida.

Tu esi visi tiek vyrai,kuriuos mylejau,ar norejau myleti.

Man patinka tie visi mazuciai vyrukai,savo netvarkingomis seveliuromis ir nezabotu gyvybingumu trykstanciomis akimis,barzdoti,juodaplaukiai ir blondinai,ironiski ir susirupine,rukantys ir isgeriantys,kuriuos galiu buciuoti beveik nepasistiebusi,ir kuriu  glebyje noriu uzmigti kasnakt.