Praėjo visi metai,kai ant mano sprando gyvuoja mylimiausias medis.
Toks savotiškas terminų baigimosi laikotarpis dabar.
Greitai bus metai,kai turiu teises.
Metai,kai bendrauju su dabar jau man daug reikškainčiais žmonėmis.
Metai,kai tam tikrų daug reiškusių asmenų akyse neregėjau.
Visą savaitgalį man širdį glostęs pavasaris pasielgė labai tinkamai- likus dviems dienoms iki peržiūros pratrūko lietumi ir visai subjuro - rezultate dabar yra vienuolika minučių po dešimtos ryto,o as JAU susijungusi visas įmanomas lempas kambaryje,taip tamsu čia.
Darydamasi pusryčius vis užsižiopsodavau į kiemą,galiausiai pagavau save galvojančią : na ir kas,kad kiemas skesta šiukšlėse,dangus maišosi su žeme,o aš nebeturiu ko laukti.Nebeatsidūstu kasrytą prabudusi ir man jau taip nebeskauda,atrodo.
Likau šiek tiek nusivylusi Druskininkais- šį kartą jie nebeatnešė man tokios palaimos ir atgaivos kaip visad,ir aš nebesijaučiau ten sava.
Kiekvieną naktį sapnuodavau tokius breathtaking sapnus,kuriuose pastovus balansavimas tarp gyvybės ir mirties ir praėjusio gyvenimo atgarsiai ,didžiausios gėdos ir baimės maišėsi ir varė iš proto,kol galiausiai labai aiškiai ir paprastai išsispręsdavo.Savaime.Taip šiltai,kad santykis to,kaip jausdavausi sapne ir to,kaip jausdavausi katik nubudusi ir suvokusi viską gadino nuotaiką ir apetitą.
Ai,bet ką jau čia,vistiek žaviuosi gyvenimu,ir visomis jo apraiškomis.
Toks savotiškas terminų baigimosi laikotarpis dabar.
Greitai bus metai,kai turiu teises.
Metai,kai bendrauju su dabar jau man daug reikškainčiais žmonėmis.
Metai,kai tam tikrų daug reiškusių asmenų akyse neregėjau.
Visą savaitgalį man širdį glostęs pavasaris pasielgė labai tinkamai- likus dviems dienoms iki peržiūros pratrūko lietumi ir visai subjuro - rezultate dabar yra vienuolika minučių po dešimtos ryto,o as JAU susijungusi visas įmanomas lempas kambaryje,taip tamsu čia.
Darydamasi pusryčius vis užsižiopsodavau į kiemą,galiausiai pagavau save galvojančią : na ir kas,kad kiemas skesta šiukšlėse,dangus maišosi su žeme,o aš nebeturiu ko laukti.Nebeatsidūstu kasrytą prabudusi ir man jau taip nebeskauda,atrodo.
Likau šiek tiek nusivylusi Druskininkais- šį kartą jie nebeatnešė man tokios palaimos ir atgaivos kaip visad,ir aš nebesijaučiau ten sava.
Kiekvieną naktį sapnuodavau tokius breathtaking sapnus,kuriuose pastovus balansavimas tarp gyvybės ir mirties ir praėjusio gyvenimo atgarsiai ,didžiausios gėdos ir baimės maišėsi ir varė iš proto,kol galiausiai labai aiškiai ir paprastai išsispręsdavo.Savaime.Taip šiltai,kad santykis to,kaip jausdavausi sapne ir to,kaip jausdavausi katik nubudusi ir suvokusi viską gadino nuotaiką ir apetitą.
Ai,bet ką jau čia,vistiek žaviuosi gyvenimu,ir visomis jo apraiškomis.
Comments
Post a Comment