(Kaip ir visad,buvau sugalvojusi izanga,taciau kol uzsiemiau gerejimusi-pavadinimo-skambumu-ir-aktualumu viskas isgaravo akimirksniu)
Turbut kaip ir visada norejau rasyti apie tai,kaip man nuobodu,ir kokia tuscia bei nebeidomi net sau jauciuosi.Ir kad vistiek viskas gerai.
Perziuru metas,tiksliau pati kulminacija,jausmas,kai nieko nebegali pakeisti,mazi ir dideli suvokimai,palengvejimas bei uzgriuvusi didziausia nasta priverte mane jaustis esant gyva kaip niekaip,ir isgrynino sugebejima destyti mintis.Pasiekusi savo pseudo-produktyvumo pika as tiesiog kaifavau nuo kiekvienos esmines,protingos,izeidzios bei tikslios minties savo galvoje,zavejausi liezuvio astrumu,ir proto skaidrumu.
buvau savo pacios ledkalnio virsuneje.
o dabar viskas baigesi,kazkas isjunge sviesas,ir jauciuosi taip paprastai, kaip jauciasi artistai,matydami sluojama scena visiskoje prietemoje.
man truputeli liudna,del keleto dalyku,truputeli ir del to,jog vel nieko nebedarau,dar truputeli,nes nieko ir nenoriu daryti,ir todel,kad suprantu pati sau daranti spaudima,ir net todel,jog manau daranti spaudima kai kam kitam(ko tikrai nenoriu daryti.)
pastarasiais kelias dienas esu persekiojama minciu apie galimybes,kaifuoju del ju.
siek ties esu pasimatusi,nebezinau ar turiu ko laukti,nes laukimas(ne visai tiesiogine prasme) yra viskas.lauki-vadinasi gyveni.
(o dabar pazadu,kad pasinaudosiu pirmu pasitaikiusiu patarimu)
Zinau,ko tikrai reikia imtis,kol ne velu-ilguju atostogu veiklos plano.
Ir apskritai,noreciau ka nors is esmes pakeisti savo rutinoje.
Kai buna labai sunku,galvoju apie P. : kaip puciu jam i kakla,kokius skirtingus ritmus kas karta musa jo sirdis,kaip jis mane pavadina kartais,kaip gera kalbeti visokiusmazusbereiksmiusdalykus ir nesijaudinti jog i juos bus paziureta rimtai.
Turbut kaip ir visada norejau rasyti apie tai,kaip man nuobodu,ir kokia tuscia bei nebeidomi net sau jauciuosi.Ir kad vistiek viskas gerai.
Perziuru metas,tiksliau pati kulminacija,jausmas,kai nieko nebegali pakeisti,mazi ir dideli suvokimai,palengvejimas bei uzgriuvusi didziausia nasta priverte mane jaustis esant gyva kaip niekaip,ir isgrynino sugebejima destyti mintis.Pasiekusi savo pseudo-produktyvumo pika as tiesiog kaifavau nuo kiekvienos esmines,protingos,izeidzios bei tikslios minties savo galvoje,zavejausi liezuvio astrumu,ir proto skaidrumu.
buvau savo pacios ledkalnio virsuneje.
o dabar viskas baigesi,kazkas isjunge sviesas,ir jauciuosi taip paprastai, kaip jauciasi artistai,matydami sluojama scena visiskoje prietemoje.
man truputeli liudna,del keleto dalyku,truputeli ir del to,jog vel nieko nebedarau,dar truputeli,nes nieko ir nenoriu daryti,ir todel,kad suprantu pati sau daranti spaudima,ir net todel,jog manau daranti spaudima kai kam kitam(ko tikrai nenoriu daryti.)
pastarasiais kelias dienas esu persekiojama minciu apie galimybes,kaifuoju del ju.
siek ties esu pasimatusi,nebezinau ar turiu ko laukti,nes laukimas(ne visai tiesiogine prasme) yra viskas.lauki-vadinasi gyveni.
(o dabar pazadu,kad pasinaudosiu pirmu pasitaikiusiu patarimu)
Zinau,ko tikrai reikia imtis,kol ne velu-ilguju atostogu veiklos plano.
Ir apskritai,noreciau ka nors is esmes pakeisti savo rutinoje.
Kai buna labai sunku,galvoju apie P. : kaip puciu jam i kakla,kokius skirtingus ritmus kas karta musa jo sirdis,kaip jis mane pavadina kartais,kaip gera kalbeti visokiusmazusbereiksmiusdalykus ir nesijaudinti jog i juos bus paziureta rimtai.
Comments
Post a Comment