Keistas etapas.
Siandien pirma spalio diena,supratau tai tik galutinai isbudusi.
^^
Kiekviena karta pabudusi pas P. as vis sakau jam,kaip noreciau kad dabar butu apsiniaukes,dregnas ir bjaurus rytas.Su saltu saltu lietum,ir veju,o ir apskritai,toks oras man primena tikra rudeni, rudeni,kuris budavo mano kiekvienu komplikuotu metu ivadas.As vis negaliu suvokti,kaip cia taip netiketai ir ilgai(?) manes neuzpuola neisbrendamas liudesys ir didziausia pasaulyje savigrauza.
Ir nors vis kartais paburnoju mintyse del savo nieko-doro-neveikima,istiesu visais imanomais budais stengiuosi to isvengti.
As netgi pradejau dainuoti.
Jauciu nenusakoma euforija.
Man nebeskauda skrandzio.
As po trumputes savaites pertraukeles emiau jausti gyvenimo dziaugsma-gaila,kad siuo metu per mazai laiko galiu skirti tam.
As jauciu ta jausma(kurio truko "Naivus.Super" pagrindiniam veikejui-ir kaip as puikiai ji supratau)-as jauciu,tarsi viskas daugiau ar maziau turi savo vieta,ir bus gerai.
Jauciuosi pozityvi.
O taip nesijauciau jau labai...labai seniai.
Ir nors as beveik nebematau savo draugu(DABAR as zinau,is kur atsiranda sios situacijos.)
Ir gyvenu turedama labai zemiskus(ir man paciai net siek tiek nuobodzius-bet tik kai kuriuos) norus:
Noriu kad kasdiena sviestu saule-tokia kaip dabar-silta,rudeniska,vakarine.
Noriu kiekviena diena matyti P.net viena diena slenka lyg ilgiausia savaite,ir nors neretai pamastau,kad visai negerai yra to noreti-nes turiu tendencija greitai pamesti susidomejima-nieko negaliu su savimi padaryti.
Noriu pasivaikscioti Vingio parke.ilgai ilgai.kad ir dabar.
Noriu kad kolegijos darbai stebuklingai pasidarytu patys-ar mane bent jau aplankytu sioks toks ikvepimas.
Noriu igyvendinti savo ilgai brandinamus projektelius.
Noriu eiti ir eiti pas L.-nes pas ja labai labai smagu,ji kelia mano motyvacija bei,pastebejau,taip auga mano saviverte.
(kiekviena karta kai glostai mano plaukus,kai apkabini mano galva,as jauciuosi tokia neitiketinai saugi-ir dabar as suprantu,kodel zmones nori jaustis saugus,ir kodel didzioji dalis santykiu remiasi siuo pojuciu.kiekviena karta kai glostai mano rankas-as kartoju mintyse: "galetum daryti tai visa amzinybe,daryk tai visa amzinybe".daryk tai visa amzinybe.)
Siandien pirma spalio diena,supratau tai tik galutinai isbudusi.
^^
Kiekviena karta pabudusi pas P. as vis sakau jam,kaip noreciau kad dabar butu apsiniaukes,dregnas ir bjaurus rytas.Su saltu saltu lietum,ir veju,o ir apskritai,toks oras man primena tikra rudeni, rudeni,kuris budavo mano kiekvienu komplikuotu metu ivadas.As vis negaliu suvokti,kaip cia taip netiketai ir ilgai(?) manes neuzpuola neisbrendamas liudesys ir didziausia pasaulyje savigrauza.
Ir nors vis kartais paburnoju mintyse del savo nieko-doro-neveikima,istiesu visais imanomais budais stengiuosi to isvengti.
As netgi pradejau dainuoti.
Jauciu nenusakoma euforija.
Man nebeskauda skrandzio.
As po trumputes savaites pertraukeles emiau jausti gyvenimo dziaugsma-gaila,kad siuo metu per mazai laiko galiu skirti tam.
As jauciu ta jausma(kurio truko "Naivus.Super" pagrindiniam veikejui-ir kaip as puikiai ji supratau)-as jauciu,tarsi viskas daugiau ar maziau turi savo vieta,ir bus gerai.
Jauciuosi pozityvi.
O taip nesijauciau jau labai...labai seniai.
Ir nors as beveik nebematau savo draugu(DABAR as zinau,is kur atsiranda sios situacijos.)
Ir gyvenu turedama labai zemiskus(ir man paciai net siek tiek nuobodzius-bet tik kai kuriuos) norus:
Noriu kad kasdiena sviestu saule-tokia kaip dabar-silta,rudeniska,vakarine.
Noriu kiekviena diena matyti P.net viena diena slenka lyg ilgiausia savaite,ir nors neretai pamastau,kad visai negerai yra to noreti-nes turiu tendencija greitai pamesti susidomejima-nieko negaliu su savimi padaryti.
Noriu pasivaikscioti Vingio parke.ilgai ilgai.kad ir dabar.
Noriu kad kolegijos darbai stebuklingai pasidarytu patys-ar mane bent jau aplankytu sioks toks ikvepimas.
Noriu igyvendinti savo ilgai brandinamus projektelius.
Noriu eiti ir eiti pas L.-nes pas ja labai labai smagu,ji kelia mano motyvacija bei,pastebejau,taip auga mano saviverte.
(kiekviena karta kai glostai mano plaukus,kai apkabini mano galva,as jauciuosi tokia neitiketinai saugi-ir dabar as suprantu,kodel zmones nori jaustis saugus,ir kodel didzioji dalis santykiu remiasi siuo pojuciu.kiekviena karta kai glostai mano rankas-as kartoju mintyse: "galetum daryti tai visa amzinybe,daryk tai visa amzinybe".daryk tai visa amzinybe.)
Comments
Post a Comment