Kaip ir kiekvieną savo "laisvą penktadienį" išplaukiau į miestą. Šį kartą su didingu tikslu- aplakyti humanos vintažinę parduotuvę.
Pasiruošiau.
Netgi išsikračiau savo santaupas, na, vienužodžiu buvau tikrai nusiteikusi įsigyti šį bei tą iš idėjos.
Nuėjau ten.
Nuėjau ir kai kur kitur, išties, mieste prasitryniau geras keturias valandas (per šitokį šaltį!) kol galiausiai visgi nusivyliau.
Taigi,gerbiamieji, ar visgi kada susimąstėte, už ką mokate didelius pinigus- už vintažą, ar tiesiog blizgančius nutąsytus megztinius?
Taigi,cituoju terminologijos žodynėlį- Drabužiai, pagaminti tarp 1920 - 1980 yra laikomi vintažiniais.
Gerai,tarkime tada šie visi skudurėliai įsipaišo i temą.
Knisam giliau.
Elemantariausios priežastys,kodėl žmones domina vintažiniai drabužiai:
Unikalumas
Audinių kokybė
Audinių įvairovė-kai kurie jau yra nebegaminami,arba beprotiškai brangūs.
Ekologiškas požiūris- drabužiai isgyvena dar vieną vartojimo cikla, t.y. reikia pagaminti mažiau naujų( deja,tai yra utopija,nes kuo toliau,tuo daugiau naujų drabužių yra gaminama, kai kurie yra sunaikinami net nespėję pabūti dėvimais).
Kaina.
Mane asmeniškai labiausiai domina du paskutinieji aspektai.
Aš niekada nemokėjau ir nemokėsiu didelių pinigų už drabužius,kurių savivertė,net pridėjus darba,nesiekia penktadalio galutinės kainos.
Tai negalioja paltams ir odiniams batams,turbūt savaime suprantama kodėl.
Ekologija- yra šimtai būdų panaudoti dėvetus drabužius,ar audinius.
prabangios pagalvėlės,pasiūtos iš senų kailinių, šilkinės palaidinės iš ex-šilkinių chalatų.
Originalus lovos užtiesalas is senų sunkaus audinio karališku raštų užuolaidų ir t.t.
Trumpai grįžtant prie vintažo- pasibaisėjau,kai užbėgusi i tą naujają humana suvokiau,kad nieko ten nenusipirksiu už mažiau nei 30 litų.
Kaip už megztuką,kad ir koks gražus jis bebūtų,tačiau dėvimas vos porą kartu per metus aš tiek tikrai nemokėčiau.Kaip ir uz suknutę,kuria norėčiau tiesiog išardyti dėl gražių nėrinių.
Gerai,aš tikrai nesiskundžiu,tik stebiuosi,kodėl žmonės moka už nevertus dalykus.
Ir visgi,nusikaltau savo šitam principui ir įsigijau megztuka.
Tiesa,paprastoje humanoje ir už 5 litus.tačiau kokį gražuolį!
Visa esmė-plukninėje apykaklėje.
Dėl plunksnų ir odos galėčiau padaryti tikrai ką nors labai negero šiuo metu.xDDD
Pasiruošiau.
Netgi išsikračiau savo santaupas, na, vienužodžiu buvau tikrai nusiteikusi įsigyti šį bei tą iš idėjos.
Nuėjau ten.
Nuėjau ir kai kur kitur, išties, mieste prasitryniau geras keturias valandas (per šitokį šaltį!) kol galiausiai visgi nusivyliau.
Taigi,gerbiamieji, ar visgi kada susimąstėte, už ką mokate didelius pinigus- už vintažą, ar tiesiog blizgančius nutąsytus megztinius?
Taigi,cituoju terminologijos žodynėlį- Drabužiai, pagaminti tarp 1920 - 1980 yra laikomi vintažiniais.
Gerai,tarkime tada šie visi skudurėliai įsipaišo i temą.
Knisam giliau.
Elemantariausios priežastys,kodėl žmones domina vintažiniai drabužiai:
Unikalumas
Audinių kokybė
Audinių įvairovė-kai kurie jau yra nebegaminami,arba beprotiškai brangūs.
Ekologiškas požiūris- drabužiai isgyvena dar vieną vartojimo cikla, t.y. reikia pagaminti mažiau naujų( deja,tai yra utopija,nes kuo toliau,tuo daugiau naujų drabužių yra gaminama, kai kurie yra sunaikinami net nespėję pabūti dėvimais).
Kaina.
Mane asmeniškai labiausiai domina du paskutinieji aspektai.
Aš niekada nemokėjau ir nemokėsiu didelių pinigų už drabužius,kurių savivertė,net pridėjus darba,nesiekia penktadalio galutinės kainos.
Tai negalioja paltams ir odiniams batams,turbūt savaime suprantama kodėl.
Ekologija- yra šimtai būdų panaudoti dėvetus drabužius,ar audinius.
prabangios pagalvėlės,pasiūtos iš senų kailinių, šilkinės palaidinės iš ex-šilkinių chalatų.
Originalus lovos užtiesalas is senų sunkaus audinio karališku raštų užuolaidų ir t.t.
Trumpai grįžtant prie vintažo- pasibaisėjau,kai užbėgusi i tą naujają humana suvokiau,kad nieko ten nenusipirksiu už mažiau nei 30 litų.
Kaip už megztuką,kad ir koks gražus jis bebūtų,tačiau dėvimas vos porą kartu per metus aš tiek tikrai nemokėčiau.Kaip ir uz suknutę,kuria norėčiau tiesiog išardyti dėl gražių nėrinių.
Gerai,aš tikrai nesiskundžiu,tik stebiuosi,kodėl žmonės moka už nevertus dalykus.
Ir visgi,nusikaltau savo šitam principui ir įsigijau megztuka.
Tiesa,paprastoje humanoje ir už 5 litus.tačiau kokį gražuolį!
Visa esmė-plukninėje apykaklėje.
Dėl plunksnų ir odos galėčiau padaryti tikrai ką nors labai negero šiuo metu.xDDD
Comments
Post a Comment